iškentėti

iškentėti
iškentė́ti J 1. tr. iki galo iškęsti: Pamiršo žmonės iškentėtą vargą P.Cvir. Ten užaugau, iškentėjau aš kančias visas Mair. Žemaičių žemė[je] to gadynė[je] baisiai daug iškentėjo nelaimių M.Valanč. Kančias, skausmus ir nelaimes iškentė́si linksmas BM454. O jei kentėjusi neiškentėsi, didesniai prapuldysi mumis S.Dauk. Mikniaus mūkas iškentėjau su juo begyvendama Dr. Ir smertį iškentėjo BPII74. 2. tr. atlaikyti kokį sunkumą: Akys šviesą nepakelia, n'iškeñčia KII313. 3. intr. labai norint ko susilaikyti nedarius: Išgąsdinta ar sužeista bangžuvis iškenčia pasinėrusi jūros gilmėje 20–40 minučių, kai kada ir visą valandą Blv. Jei iškentėsi niekur nieko nešnekėjusi tiek metų, tai dar pasimatysime LTR. Neiškentėjusi troboje išėjau ir aš į lauką Pt. | Kokią naktį iškentės nelijus – ir vėl prakiurs kaip iš kubilo Žem. Gal ir iškentė́s lig vakaro neliję Als. ^ Neiškeñčia kaip šuo nestaugęs Dkš. \ kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; nukentėti; pakentėti; perkentėti; prakentėti; prikentėti; sukentėti; užkentėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • iškentėti — vksm. Iškentėjo daũg operãcijų, daũg smū̃gių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nukentėti — 1. tr. iškentėti (skausmą, nemalonumą...) iki galo: Daug vargelių ir daug kryželių reiks kantriai nukentėt Vnž. Reikė[jo] gėrybėmis pasidžiaugtie, vargą nukentėtie Tat. Nusimirė – nukentėjo jau savo ArchXXXIX80. Kožnas, nukentėjęs taip savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • panešti — panèšti, pàneša, pànešė 1. tr. truputį pagabenti: Man ranka nutirpo, panešk tu dabar Vb. Arti nemesk tų sąšlavų – panešk tolyn Vlkv. Panèšk toliau J. Einant į Skirsnemunę ji mano batukus pànešė Skr. ^ Aš nešiu tą vaiką į girią, ka tei rėkia …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikentėti — tr. daug iškentėti: Kiek daug vargo teko jam prikentėti! rš. Ką aš prikentėjau! OG364. Kas rugiapjūtėj pavėsio ieško, tas žiemą prikentės alkio M.Valanč. | refl.: Kiek su dantimis esu prisikentėjęs! rš. Kiek man teko pergyventi ir prisikentėti!… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkentėti — 1. intr. iškęsti: Apkentėjom nemaža Arm. 2. su neiginiu tr. neapkęsti: Broliai pradėjo ano neapkentėti ir nenorėjo ir žodžio pratarti I. Ar nemylėjo tavęs matušė, ar neapkentėjo nė tetušėlis? LTR(Sln). Nenopkentėsi brolio savo širdyje tavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvargti — apvar̃gti 1. intr. kiek pavargti, apilsti: Du kupsčiu šieno sūnešiau ir apvargau Rdn. Apvar̃gstam, į lovą, tepasiuntie viskas! Rdn. Apvargaũ, tai parejus guliau Dsm. 2. tr. išvargti, iškentėti (vargą): Tu mano vargų neapvargsì Ds. 3. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkentėti — intr., tr. atlikti skirtą bausmę, kančią, kentėjimą: Atkentėsiu, lyg kad būčia tikrai nusikaltęs Š. Atkentėjai tu jau savo ArchXXXIX80. kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; nukentėti; pakentėti; perkentėti; prakentėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsakyti — 1 atsakyti NdŽ 1. tr. SD214, H156, R, Sut, J, K, Š duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi R54. Ir va ką jis man atsakė paklaustas Blv. Kaip klausia, teip ir atsãko Ds. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Kurmonas atsãkė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dingsčioti — dingsčioti, ioja, iojo intr. galvoti, manyti: Žvejys dingsčio[ja], kad be arielkos negal iškentėti brš. Giria nė nedingsčiojo, kad savo tankmėse auginanti priešą rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūžis — dū̃žis sm. (2) 1. R342 šukė, įdužimas: Stiklinės krašte išdužęs didelis dū̃žis (orig. dùžis), t. y. šukė J. 2. Plt smūgis, kirtis: Žmogau nekantrus, kurs ne vien dūžio, bet ir įspėjimo negeru žodžiu negali iškentėti M.Valanč. Kūjo dūžiai buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”